persiautas

pérsiautas sm. (1) žr. perryšis: Pársiautas nutrūko, sruoga susipainiojo, nėkaip nebišnarplioju Lkv. Sruoga be pársiauto greit susidraiko Krkl. Ta sruoga nebesiduoda nuvyti – pársiautas išsitraukė Krž. Susiautam sruogą (giją) su pársiautais Nt. Su pársiautu siaučiau sriuogas, kad nesusipainiotų gijos J.